Bliuzas išsiskiria savo muzikine forma: posmelį sudaro 3 eilučių posmas, kurio antra eilutė tiksliai atkartoja pirmąją, kiekvienai eilutei skirti 4 muzikos taktai, taigi iš viso susidaro 12 taktų muzikinė – harmoninė struktūra. Kiekvienoje eilutėje vokalisto partija užima šiek tiek daugiau nei du taktus, o likusi dalis paliekama instrumento „atsakymui“ (instrumentalistas dažniausiai improvizuoja), todėl bliuzas – tai nuolatinis dialogas tarp vokalinės bei instrumentinės partijų.

Bliuzo improvizaciškumas turėjo lemiamos įtakos improvizacijų džiazo muzikoje atsiradimui. Bliuzui būdinga ir specifinė dermė, kurioje ypatingai intonuojami III ir VII- tas laipsniai bei sinkopinis ritmas ir ryškiai pabrėžiamos silpnosios takto dalys.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Bliuzas

BLIUZINĖ GAMA (Blues Scale)

Klasikiniame, dvylikos taktų, mažoriniame bliuze vartojama gama, turi tris (bIII, bV ir bVII) arba du (bIII ir bVII) bliuzinius tonus (blue notes).

I laipsnio mažorinė pentatonika – (WHH-3WHW) gama aiškiai apibrėžia I laipsnio mažorinės pentatonikos G A B D E G kontūrą.

VI laipsnio minorinė pentatonika – (-3WHH-3W) gama aiškiai apibrėžia VI laipsnio minorinės pentatonikos E G A B D E kontūrą.

Kuriant bliuzinę frazę, dažniausiai taikomas responsorinis (klausimo-atsakymo) principas.

Pastaba: W – pilnas tonas, H – pusė tono, -3 – pusantro tono.

Bliuzo gitaristai labai dažnai naudoja taip vadinamą boksinę (box - dėžutė) penkių pozicijų pentatonikos aplikatūrinę sistemą:

http://www.gitara.lt/

Džiaze ir bluze, kūrinio ekspresyvumui naudojama blue note (liūdnoji nata) yra garsas grojamas arba dainuojamas pustoniu arba mažiau negu kūrinio mažorinė dermė. Pustonio aliteracija yra tipinė, tačiau pagal žanro arba atlikėjo stilių gali būti įvairesni variantai.

Blue notes (*): b3, (#4)/b5, b7

Bliuzo minorinė dermė skiriasi nuo tradicinės. Tai aiškai galima pajusti pavyzdžiui dainoje "Why Don't You Do Right?".

 

Apie liūdnosios natos kilmę iki šiol ginčijamasi. Kai kurių specialistų nuomone, didelės įtakos jos atsiradimui turėjo kultūrų susiliejimas - afrikoje dažniausiai naudojamai pentatonikai (dermė, kurios gama turi ne 7, o tik 5 garsus, sutampančius su mums įprastos 7 laipsnių gamos garsais) susidūrus su europietiškų tradicijų muzika. Amerikos vergams pradėjus mėginti groti europietiškų tradicijų muziką, „pritrūko" 2 gamos garsų, ir imta juos intuityviai kurti. Nors tokiai teorijai prieštarautų faktas, kad „blue note" dažnai sutinkama ir Afrikos folklore - darbo dainose.

 

Todėl muzikantams žinoma, kad bliuzo net neįmanoma tiksliai užrašyti natomis.
Jo reikia klausyti. Jį reikia pajausti. Jį reikia išgirsti...
Tai muzika, kurios dalis gimsta tau girdint - jei klausaisi gyvai. 

Tikrasis bliuzas nėra didelių scenų muzika. Atliekant bliuzą, kuris, (kaip cituota aukščiau) yra improvizacinė muzika, tik truputį griežtesniuose, negu džiazas rėmuose, bendravimas su publika ir nuotaikų bei reakcijų pajautimas tiesiog būtinas. Bliuze ypatingai svarbus publikos ir atlikėjo ryšys, o improvizacija (pavyzdžiui solo gitaros čikagietiškam bliuze) - tai tarsi pokalbis su publika, muzikinis pasakojimas, nuotaikos perteikimas. Tradiciška, kaip ir džiaze, ploti kūrinio eigoje, dėkojant ir įvertinant vieno ar kito muzikanto atliktą gražią solo partiją, arba ploti bendrai, į antrą takto dalį (kartu su soliniu būgnu), į ritmą pritariant, atliekamam bliuzui.

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai