G. Gimžauskas. Popžvaigždės – skolingos piratams

2009-05-20

Populiariausios pasaulio žvaigždės neturėtų pykti ir keiksnoti virtualiosios erdvės piratų, nelegaliai kopijuojančių ir platinančius atlikėjų kūrinius. Tokią prielaidą darau remdamasis BBC tinklalapyje paskelbta informacija apie neseniai atliktą tyrimą. Jo pagrindinė išvada – „apsikeitimų failais programos padeda išgarsinti atlikėjų dainas“.

Plačiausiai pasklidusios nelegalios dainų kopijos dažniausiai atsiduria muzikos populiariausiųjų sąrašų viršūnėse. Tai parodė Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios organizacijos „PRS for Music“ (anksčiau vadinta „The Performing Rights Society“) inicijuotas tyrimas.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad apsikeitimų failais programos daro tik nedidelę įtaką mažai žinomiems atlikėjams populiarėti.

Tyrimo rengėjai, atsižvelgdami į gautus rezultatus, teigia, kad programos ir tinklalapiai, platinantys nelegalias muzikos kūrinių kopijas, tampa alternatyviu transliavimo kanalu, kurį galima lyginti su radijo stotimis.

„Ilgosios uodegos“ reiškinys

Tyrimo autoriai yra Willas Page‘as, einants vyr. ekonomisto pareigas PRS organizacijoje, ir Ericas Garlandas, vadovaujantis medija tyrimų kompanijai „Big Champagne“. Jie savo darbu norėjo išsiaiškinti muzikos įrašų klausymo ypatybes tarp žmonių, kurie naudojasi apsikeitimų failais programomis. Buvo gilinamasi į tai, ar muzikos įrašų platintojai derina savo rinkodaros bei pardavimų su piratinės muzikos naudotojų poreikiais.

Dar iki šio tyrimo daugelis ekspertų pranašavo, kad internete atsiradęs milžiniškas įrašų pasirinkimas taps paskata atsirasti naujoms muzikos platinimo formoms.

Šiam reiškiniui 2004 metais buvo sugalvotas naujas terminas – „Ilga uodega“ (angl. long tail). Ją pasiūlė Chrisas Andersonas. Jis straipsnyje, publikuotame „Wired“ žurnale, apžvelgė nišinio verslo modelius bei strategijas, tokias kaip „Amazon.com“ ir „Netflix“. Tokie pardavėjai siūlo didelį unikalių produktų kiekį, tačiau kiekvieno jų turi sąlyginai mažą skaičių.

Norintieji plačiau susipažinti su long tail reiškiniu turėtų paskaityti minėto autoriaus knygą „The Long Tail: Why the Future of Business Is Selling Less of More“.

Grįžtant prie tyrimo ir remiantis „Ilgos uodegos“ teorija, atrodytų, kad galima daryti išvadą, jog laikui bėgant muzikos kūrėjai ir leidėjai turėtų savo dėmesį koncentruoti ne į kelis populiarius atlikėjus, bet į didelę įvairių atlikėjų skaičių.

Tačiau atliktas tyrimas parodė, kad apsikeitimų failais tinklalapiuose, kurie yra artimi legaliems muzikos platintojams, veikiantiems interneto erdvėje, „Ilgos uodegos“ efekto nėra.

Tyrimo autoriai teigia, kad „didelę atsisiunčiamų (arba perkamų) muzikos laikmenų dalį sudaro sąlyginai nedidelę bendros pasiūlos įvairovę“. Anot tyrėjų, tai yra pasekmė to, jog apsikeitimų failais tinklalapiuose yra tiesiog per didelis pasirinkimas. Pasak jų, žmonės neturi pakankamai laiko arba nenori jo skirti visų galimų pasirinkimų perklausymui. Vartotojai geriau pasirenka atsisiųsti tuos kūrinius, apie kuriuos jau šį tą žino ar net yra juos girdėję.

„Nepaisant kai kurių smulkmenų, muzikos populiariausiųjų reitingai yra labai panašūs – tiek legalios, tiek piratinės“, – sako tyrimo autoriai. Ir čia pat priduria, kad jie nėra matę labai populiarios apsikeitimų failais tinklalapiuose esančios dainos, kuri tuo pat nebūtų populiarumo viršūnėje oficialiuose reitinguose.

Tačiau tyrimo autoriai visgi pažymi ir tai, kad tendencija siųstis vien tik populiarių atlikėjų kūrinius nėra vienintelė. Pasak jų, apsikeitimų failais tinklų naudotojai kartkartėmis taip pat klauso ir nežinomų atlikėjų kūrinių. Anot jų – tai yra gerai patiems atlikėjams nes jų darbą išgirsta bent keletas žmonių, ir jei jis yra geras, yra tikimybė, kad jis išpopuliarės vien eidamas iš rankų į rankas. Tuo tarpu jei nežinomos grupės ar atlikėjo albumas gulėtų parduotuvės lentynoje, jo greičiausiai niekas nenupirktų. Tai reiškia, kad niekas ir neišgirstų jo turinio.

Būtent dėl tokios galimybės mažiau žinomi autoriai turėtų siekti, kad jų kūriniai būtų platinami nemokamai. Ir būtent todėl jie turėtų būti dėkingi „piratams“, nes tik jų dėka kai kurios dabartinės popžvaigždės yra „ten, aukštai“.

Pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau kalbų, kad atlikėjai turėtų užsidirbti ne iš įrašų pardavimų, o į koncertus surenkamos auditorijos, kurios dydis tiesiogiai priklauso nuo atlikėjo populiarumo. Tačiau tokiems veiksmams, matyt, muzikos įrašų kompanijos dar ilgai neleis tapti realybe.

Bernardinai.lt