Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Autoriaus teisė bendru atveju – teisės mokslo šaka. Siaurąja žodžio prasme – autoriaus teisė į intelektinį (meninį, techninį ar kitą) kūrinį (autorių teisių objektą).

Autorių teisėms taikomos Berno konvencijos (1971 m. Paryžiaus Aktas) nuostatos. Autoriaus teisė saugo išraiškas, tačiau ne idėjas, procedūras, veiklos metodus ar matematines koncepcijas. Išimtinių teisių apribojimai ar išimtys gali būti pritaikytos tik tam tikrais specialiais atvejais, kai nesudaromos kliūtys įprastam rezultatų naudojimui ir nekelia pavojaus teisės turėtojo teisėtiems interesams.

Autoriaus teisė būna:

• turtinė, apibrėžianti autoriaus teisę į pajamas, gautas už kūrinio panaudojimą,
• neturtinė, apibrėžianti teisę į autorystę (teisę vadintis autoriumi, būti paminėtam ant kūrinio viršelio, teisę uždrausti kūrinio keitimą ir pan.).

Kūrinio autoriaus teisė žymima:

©, autoriaus teisių savininko pavadinimas (vardas ir pavardė), pirmosios publikacijos metai

Autoriaus teisė Lietuvoje

Lietuvoje autoriaus teisė bei jos tvarkymas yra apibrėžti 1999 metų Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu (su 2003 m. pataisymais), numatančiu šiuos svarbius dalykus:

• Autoriaus teisė į kūrinį atsiranda jį sukūrus. Jokia kūrinio registracija ar pan. nėra reikalinga.
• Autoriumi (ar autoriais) laikomas asmuo, kurio vardas (ar žinomas pseudonimas) yra nurodytas kūrinyje (jei neįrodyta kitaip).
• Neturtinės autoriaus teisės negali būti perduotos kitiems asmenims. Turtinės autoriaus teisės gali būti perduotos (ar parduotos).

Kompiuterinių programų registravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Išsami informacija apie kompiuterinių programų bei duomenų bazių autorių ir jų autorystės teisių perėmėjų registravimą pateikta Infobalt autorinių teisių agentūros svetainėje. Ši veiklos sritis neįeina LR Valstybinio patentų biuro kompetenciją.

Galiojimas

Lietuvoje turtinės autoriaus teisės galioja visą autoriaus gyvenimą bei 70 metų po autoriaus mirties ir gali būti perduotos paveldėjimo būdu, tačiau įstatymas numato, kad teisės negalioja, jei yra pasibaigusios iki įstatymo įvedimo 1999 metais.

Įstatymas numato šiuos intelektinės nuosavybės objektus:

• knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai, kompiuterių programos (išreikštos bet kuria kalba ir bet kokia forma, įskaitant pradinę projektinę medžiagą) ir kiti literatūros kūriniai;
• kalbos (oratorinės), paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai;
• rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai);
• dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti sceniniam atlikimui skirti kūriniai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai;
• muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto;
• audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, videofilmai, diafilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai);
• skulptūros, tapybos bei grafikos darbai, monumentalioji dekoratyvinė dailė, kiti dailės kūriniai, taip pat scenografijos kūriniai;
• fotografijos kūriniai ir kiti analogiškais fotografijai būdais sukurti kūriniai;
• architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai);
• taikomosios dailės kūriniai ir kūriniai, neužregistruoti kaip pramoninis dizainas;
• iliustracijos, žemėlapiai, planai, sodų-parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos ar tiksliųjų mokslų sritimis;
• kiti objektine forma išreikšti kūriniai.

Intelektualine nuosavybe nelaikomi tokie dalykai, kaip:

• idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys;
• teisės aktai, oficialūs dokumentai, taip pat jų oficialūs vertimai;
• oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai);
• oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai;
• įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius;
• liaudies meno kūriniai.

Autorių teisių pasibaigimas

Tarybų Sąjungoje iki 1973 m. veikė įstatymas, pagal kurį turtinės autorių teisės galiojo 15 metų po autoriaus mirties. T. y., visi kūriniai, sukurti Tarybų Sąjungoje anksčiau, nei 1958 m. Lietuvoje neturi galiojančių turtinių autoriaus teisių. 1973 m. įvestas naujas TSRS autoriaus teisių įstatymas, atitinkantis Ženevos autorių teisių konvenciją, numatė, kad autorių turtinės teisės galioja 25 metus po jų mirties. Tokiu būdu, turtinės autorių, mirusių iki 1965 m. (daugiau, nei 25 metus iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1990 m.) yra irgi negaliojančios.

• Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas - http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=316557
• LATGA-A Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra - http://www.latga.lt/
• AGATA Lietuvos gretutinių teisių asociacija
• VPB Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras
• LRKM Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
• Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių taryba
• Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214-10 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vilnius, 2000 m. liepos 5 d.

Latga rašo:

Muzikos Atmintinė kūrinių naudotojams

KĄ REIKIA ŽINOTI KŪRINIŲ NAUDOTOJUI

1. Autorių teisių apsaugą Lietuvoje reglamentuoja Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas („Valstybės žinios”, 1999-05-18, Nr. 50-1598, 2003-03-21 d., Nr. 28-1125, 2006-10-31 Nr. 116-855) ir Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos („Valstybės žinios“, 1995-05-16 d., Nr.: 40).

2. Autorinio atlyginimo tarifai už muzikos kūrinių viešą atlikimą paskelbti “Informaciniuose pranešimuose”, 2002-03-07, Nr. 19. Tarifų pakeitimai patvirtinti LATGA-A konferencijoje, įvykusioje 2006 m. kovo 9 d.

3. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra LATGA-A yra autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, veikianti pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – Įstatymo) V skyrių. Pagal sutartis, pasirašytas su Lietuvos autoriais ir užsienio autorių bendrijomis, LATGA-A atstovauja autorių teisėms, kai viešai atliekami (naudojami) jų kūriniai.

4. Įstatymo 2 str. 20 d. nusako, kad kūrinio naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių originalus ar jų kopijas (bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia). Atlikėjas nelaikomas viešai atliekamo kūrinio ar gretutinių teisių objekto naudotoju, jeigu jis neorganizuoja ir (ar) nefinansuoja kūrinio panaudojimo viešam atlikimui.

5. Įstatymo 2 str. 29 d. nurodo, kad viešas atlikimas – kūrinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ar kitas kūrinio viešo atlikimo būdas tiek tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek pasitelkus bet kokias priemones ar įrangą kokioje nors viešoje vietoje, kur tuo pačiu metu dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė.

6. Įstatymo 15 str. 1 d. 7 p. nusako, kad autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis. Įstatymo 15 str. 2 dalis nusako, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus).

7. Įstatymo 15 str. 3 d. nurodo, kad autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio panaudojimo būdą. Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją.

8. Įstatymo II skyriaus IV skirsnyje išvardinti autorių turtinių teisių apribojimai, tačiau nei vienas iš jų netaikomas viešam kūrinio atlikimui (naudojimui).

9. Įstatymo 70 str. apibrėžia kūrinių naudotojų teises ir pareigas. Viena iš tokių pareigų, numatyta 70 str. 2 d. 3 p., yra ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki kūrinių naudojimo kreiptis į kolektyvinio teisių administravimo asociaciją su prašymu suteikti licenciją prašyme nurodytu būdu naudoti kūrinius.

10. Įstatymo 73 str. apibrėžiama, kokie veiksmai yra laikomi autorių teisių pažeidimu.

11. Įstatymo 86 str. 1 d. numato, kad kolektyvinio administravimo asociacijos dėl jų atstovaujamų autorių teisių interesų be atskiro jų įgaliojimo turi teisę išieškoti autorinį atlyginimą iš kūrinių naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo asociacijos licencijos ar nemokėdami atlyginimo teisių turėtojams naudoja kūrinius.

12. Įstatymo 86 str. 3 d. nusako, kad teismas, nustatęs kad kūriniai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos licencijos, išieško iš kūrinių naudotojo 2 kartus didesnį autorinį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją panaudoti kūrinį.

13. LR administracinės teisės pažeidimų kodekso 214¹⁰ str. taip pat nustato administracinę atsakomybę už autorių teisių pažeidimus. Neteisėtas (neturint autoriaus arba jo teisių perėmėjo leidimo) kūrinio viešas atlikimas užtraukia baudą nuo 1 000 iki 2 000 Lt, o tokie pat veiksmai padaryti asmens, jau bausto administracine nuobauda, užtraukia baudą nuo 2 000 iki 3 000 Lt.

14. Visus aukščiau paminėtus teisės aktus, arba ištraukas iš jų, taip pat galite rasti http://www.latga.lt

 

Geri ir įdomūs straipsniai:

http://www.nezinau.lt/mintys-apie-autoriu-teises-1

http://glukoidai.wordpress.com/2009/04/17/google-paskelbe-kara-glukoidams/